Kokybės vadybos prizas

NACIONALINIS KOKYBĖS VADYBOS PRIZAS - KELIAS Į PRIPAŽINIMĄ UŽSIENIO ŠALYSE

Pasauliui sparčiai keičiantis, tobulėjant technologijoms, kur kas svarbesniu aspektu tampa originalumas ir intelektualumas nei šalies dydis ir ištekliai. Lietuva negali sau leisti atsilikti nuo technologijų ir inovacijų maratono lyderių. Verslas supranta, jog tik koncentruojant jėgas ir išteklius prioritetinėse srityse galima išsiveržti ir būti matomiems tarptautinėse arenose.

Nustatyti prioritetus, sutelkti išteklius ir žmones padeda tinkamai taikomi pažangūs vadybos metodai, orientuoti į organizacijos brandos, žmonių suvokimo ir įsitraukimo, lankstumo didinimą. Vienas iš populiariausių vadybos metodų yra įsivertinimas bei tobulėjimas taikant EFQM verslo tobulumo modelį [1], kuriuo pagrindu sukurtas Lietuvos nacionalinis kokybės vadybos prizo konkursas (toliau - NKP).

Nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurso istorija prasideda nuo 1997 metų, kai Ūkio ministerijos iniciatyva, du Lietuvos atstovai - doc.dr. Ramūnas Lebedys ir doc. dr. Dalius Serafinas vyko į EFQM [2] organizaciją Briuselyje, perimti Europoje organizuojamo kokybės apdovanojimo patirties. Remiantis tuo metu galiojančio EFQM verslo tobulumo modelio versija, buvo parengti Lietuvos NKP kriterijai, ataskaitų formos, vertinimo procesas ir dokumentacija, atlikti mokymai vertintojų komandai. 1998 metais įvyko pirmasis Nacionalinis kokybės vadybos prizo konkursas, kuriame dalyvavo 12 organizacijų. Deja, bet tai buvo didžiausias dalyvių skaičius per visus ateinančius metus. Nuo 1998 iki 2014 metų, vidutinis NKP dalyvių skaičius nesiekė net dešimties, o pastaraisiais metais yra matoma dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencija. Konkurso populiarumas yra nedidelis, kadangi galbūt potencialūs konkurso dalyviai dalyvavimo Nacionaliniame kokybės vadybos prizo konkurse nesieja su įvaizdžio formavimu ir mano, kad tai nesuteikia tiek pridėtinės vertės, kiek realaus modelio įgyvendinimas organizacijoje, tačiau siekiant didesnio dalyvių susidomėjimo ir teigiamų pokyčių buvo bandyta konkurso sąlygas supaprastinti.

NKP modelio tikslas - atkreipti dėmesį į organizacijos veiklos vidinio vertinimo sistemos naudingumą, siekiant įtraukti organizacijų žmones į strategijos formavimą ir įgyvendinimą, nuolat ir kryptingai gerinti verslo rezultatus, orientuojant veiklą į sistemingą kokybės gerinimą. Todėl veiklos vertinimo kriterijai suformuluoti remiantis Europos verslo tobulumo modeliu, kurį sukūrė Europos Kokybės vadybos fondas (EKVF). Modelį sudaro 9 elementai, kurie yra skirti įvertinti organizacijų verslo tobulumo lygį, pasiektą vadovaujantis visuotine kokybės vadyba. EFQM modelio vertės kodas - turinio pirmenybė prieš formą, t.y. žmonių energijos nukreipimas į vertės kūrimą, o ne į tipinių procesų atkartojimą. Taip pat modelyje atsispindi vaizdi priežasčių ir pasekmių dinamika, koncepcijos, aktualios sparčiai besikeičiančiai verslo aplinkai. Pagal EFQM modelį, vieni iš aspektų, leidžiančių išnaudoti radikalius pokyčius organizacijos naudai, yra lyderystė (vizija, tikėjimas ir valia), strategija (įžvalgos, pokyčių ir rizikų valdymas) ir komanda (žmogaus asmeninių savybių atskleidimas ir efektyvus panaudojimas komandose, žmonių sudominimas ir įtraukimas sprendžiant iššūkius).

Taip pat svarbu paminėti, jog Lietuvoje dalyvavimas konkurse yra nemokamas. 

Vertinant NKP privalumus, būtina pabrėžti ir gerosios patirties dalijimąsi tarp vertintojų ir pačių organizacijų. Kaip teigia dalyvavusieji konkurse, kartais yra nepastebima ir neįvertinama tai, kas daroma organizacijos viduje, todėl konkurso vertintojai padeda įprasminti kokybės aspektus, įgyvendinamus kasdienėje veikloje. 

NKP kriterijų ir proceso gerinimo, gairės:

  1. Atnaujinti NKP kriterijus, pagal 2013 metų EFQM verslo tobulumo modelį, kadangi buvo pažymėta, jog Lietuvos kokybės politika [3] neatnaujinta jau 20 metų.
  2. Užtikrinti konkurso tęstinumą. Renginio metu buvo atsižvelgta į tai, kad konkursu rūpinasi įvairios organizacijos, kurios laimi paslaugų teikimo konkursą, todėl išlaikyti tęstinumą yra ypatingai sudėtinga.
  3. Stengtis, kad NKP nebūtų savitikslis rezultatas. Pasiekimai šiame konkurse turėtų būti kaip paskata, dalyvauti Europos kokybės apdovanojimo procesuose, taip didinant organizacijų tarptautinį prestižą ir žinomumą. Siekti parodyti organizacijoms, kad dalyvaudamos NKP konkurse jos gaus pridėtinę vertę savo konkurencingumo didinimui.
  4. Skatinti Lietuvos organizacijas dalintis gerosiomis vadybos praktikomis ir pasiekimais tiek tarpusavyje, tiek ir dalyvaujant EFQM tinklo, vienijančio daugiau kaip 500 pasaulio organizacijų iš skirtingų šalių, gerųjų praktikų sklaidoje, kadangi šiuo metu bendradarbiavimo nėra.

Daugybė organizacijų Vakarų Europoje įvertino EFQM modelio privalumus tvariam organizacijų vystymuisi, kuriant pridėtinę vertę sau ir kitoms organizacijoms, partneriams, klientams. Į šį organizacijų tinklą įsitraukė Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija, kuri bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, skleis informaciją apie EFQM modelio naudojimo vertę ir gerąsias taikymo praktikas organizacijose (vadybos gerinimas, verslo pasiekimai, darbuotojų informavimas, viešųjų nefinansinių ataskaitų teikimas), skatins gerųjų patirčių dalinimąsi su stipriausiomis tarptautinėmis organizacijomis.